Iš Širdies Gelmių...

draugams
Geri draugai - didžiausias turtas
O ju draugyste amžinai gyva.
Pasauly žmones daug ka pamiršta,
bet draugas draugo - niekada.

dar susitiksim
ašarom dreksta akys po išsiskyrimo su tavim...
kuo toliau, be taves gyvent sunkiau...
amžiams tave praradau... tikiuosi, tave dar susitiksiu...

ir štai, po amžinybs visos, pamaciau tave,
velyvo rudens pragare...
atejai, kad pasakytum: gyventi verta... pasaulis pilnas ivairiausiu staigmenu...
net nežinau, tavim tiket ar ne... atleisk, kad išdaviau tave, del to man širdi skauda dar labiau.

metas išsiskirti, sakei man tu, bet aš taip nemaniau.
neskaudink manes dar labiau, užbaigiam ši reikala greiciau...

išeidamas tarei: dar susitiksim...

myliu
velyva rudeni einu pro tave
matau šypsena tavam veide
žvilgsnis krypsta kažkur toliau... giliau...

matau tave, vejo sukuryje, atrodo, to niekad nemačiau...
tik staiga, žvilgsnis lyg styga, lekia pro tave, tiesiai i mane...
mano akys klausia: kodėl?... kodėl?...
tavo šypsena atsako man: dar ne laikas...

vel staiga-pajutau nerimą tavo akyse,
neliko šilumos tavam veide,
tik keisti prisiminimai...
nežiurek taip i mane-nuo ledinio tavo žvilgsnio man negera...

tyliai, švelniai ir lengvai-pasakysiu atvirai,
tuos žodžius ištart sunku, bet, ka darysi, jei turiu?
taigi, sakau iš širdies,
myliu tave išties...

mėnulio pilnaty
mėnulio pilnaty....
su ašarom sūriom akyse...
žvelgiu į tave
ir laukiu,kol sugrįši pas mane....

man sunku,ir neramu...
dieną naktį liūdžiu...
nežinau,kur tave surasti...
bijau,kad tau atsitiks kažkas baisaus-
likimas apgaus,ar nedori žmonės-
tik lauks,kol tu suklupsi savo laimės kupiname kelyje...

žmonės,kurie nori tau pikto,ar tik naudos sau...
nesvarbu...
svarbu tai,kad aš norėčiau-
jei galėčiau-
tave apsaugot
nuo negandų,piktų žmonių nedorų
piktų darbų

bet gaila...
tarp mūsų jau seniai nieko nebėra...
mėnulio pilnaty
sėdžiu aš viena.

kaip gaila,kad tave
matyti galiu tik iš tolo
lyg pro apsiblaususį stiklą lange
menkai teįžiūrėdama
beveik pamiršdama
tavo šviesų,skaistų
mėnulio skaisčios šviesos ir
vakaro vėsos nupraustą TAVO veidą...

o,kaip gaila,kaip sunku man
visa tai prisiminti
kaip išblėso mūsų meilė
išnyko kaip dūmas,palikęs tik šėšėlį...

tikrai grazi kūryba.

dėkui.

Kokia tu poėtė Šakes <3 Nerealiai gražu **

kokia aš tau poetė.
bet ačiū.

čia dar vienas kūrinys.
visiškai nepavykusi daina,arba nusipezėjimų rinkinys.

Nušvitusi naktis

Ir nors jau vakaras vėlus
labai prašau-tik neišeiki
ir,kai sugrįši į namus-
labai prašau-miegoti neiki.

Užmerk akis
stovėk tvirtai
tu jau nebe maža mergaitė
kad ir kas nutiktų-per vėlu
vistiek jau nieko nepakeisi
užmerk akis
stovėk tvirtai
tu juk ne maža mergaitė
nors ir suklydau-per vėlu
tačiau vistiek prašau kad man atleistum.

ir nors jau vakaras vėlus
nors ir iššauš tuojau tas rytas
kada net paukščiai,žuvys,viskas
ateis iš savo karalysčių,kad pamatytų miegančią tave.

Užmerk akis
stovėk tvirtai
tu jau nebe maža mergaitė
kad ir kas nutiktų-per vėlu
vistiek jau nieko nepakeisi
užmerk akis
stovėk tvirtai
tu juk ne maža mergaitė
nors ir suklydau-per vėlu
tačiau vistiek prašau kad man atleistum.

O cia galima ir pav. kurti???